Ką gi...įspūdžiai po kovo 15-16 dienos kurso.
Bendras įspūdis-labai gera atrakcija, su dar daugiau naudos

Oras kaip užsakytas! Šaltukas su drėgme ir sniegu prieš naktį. Instruktoriaus žodžiais tariant, tai antras ekstremalesnis kursas po to, kuris vyko 20 laipsnių šaltyje.
Užsirašydamas į dalyvius tikėjausi, kad bus lengvas sausas šaltukas, nes jis malonesnis.

Išpuolė šlapias, bet visgi šaltukas, kuris manau yra būtinas tokiuose kursuose, kad bent trumpam pajusti savo uodega, kaip gali netikėtai gautis gyvenime žiemos metu.
Tikrai daug sužinojau naujo ir tik nedidelė dalis man jau buvo žinoma, bet nenaudota. O žinios be praktikos, kaip žinia, ne ko vertos. Pasipraktikavom pradedant rūbų detalėmis ir baigiant elektrinėmis ir cheminėmis reakcijomis.

Pilnai sutinku su ankstesnių dalyvių detalesniu aprašymu, taigi nesikartosiu. Kam tikrai įdomu, perskaitys visą temą

Daug smulkių, bet labai svarbių detalių parodė ir pasakė Majoras Albertas. Šiandien pasikartojau kai ką tiek mintyse tiek praktiškai, kad užsifiksuotų atmintyje ateičiai.
Labiausiai užsifiksuoja atmintyje žinoma tai, kas jau yra buvę mano praktikoje ir nežinojau, kaip elgtis. O buvo taip...
Kažkada, berods 2010 metais, man yra tekę važiuoti nuo pajūrio link Vilniaus esant 31 laipsnio šalčiui su nemenka tikimybe, kad mano dyzeliukas tuoj sustos ir neužsikurs vidurį miškų ir dar naktį. Baisoka buvo, nes sustojimo rezultatas tuomet būtų buvęs aiškus-naktį nieks nestos imti pakeleivių, o kuo šildytis nėra. Liūdnoka...
Taigi po šios paros, praleistos miške su Majoru Albertu, žinau ką daryti, kad nesušalti ir bent trumpam užmigti miške esant ir 30 laipsnių šalčiui

Tokias žinias ir įgūdžius tikrai verta turėti, nesvarbu ar teks jas kada gyvenime panaudoti
