Tomas Mi rašė:
;) O kas sake ,kad gyvenimas lengvas!?
Na jis, gyvenimas, savaime nei sunkus, nei lengvas. Čia kaip susikuriame ar "padeda" kurti kiti. Taip pat daug kas ir nuo žmogaus tipo priklauso, pesimistas vienaip į viską žiūrės, optimistas vėl kitaip. Realiai tai mes žinome žodį
"Demokratija" bet tik tiek. Realiai žinome šalies bėdas, bet nenoriai norime jas taisyti. Ir tai liečia ne tik sėdinčius valdžioje, bet kiekvieną mūsų. Kai yra sakoma, jog pas mumis klesti baisi korupcija, tai ji nebe mūsų pačių kaltės ir bujoja. Mes einame pas valdininkus ir kišame pinigus, einame pas gydytojus vėl kišame... Matomai per daug to pinigo turime. O ko neimti jei per prievartą grūdžiama? Ir su algomis lygiai ta pati situacija, kol atsiras nors vienas dirbantis už mizerį, tol niekas nieko nekels. Teko pasikalbėti su darbdaviais, jie taip ir pasako, kam mokėti daugiau jei visiems yra gerai. Dar galima išgirsti, jog atsivešime darbo jėgos iš trečiųjų šalių. Pamenu dar iki krizės vienas autovežių savininkas sugalvojo susimažinti išlaidų kaštus ir nusisamdė vairuotojus iš Ukrainos. Pradžioje lyg ir neblogai buvo, tie dirbo už mažesnę algą bet vieną kartą dingo tie ukrainiečiai su visais duotais į kelionę pinigais kaip į vandenį. Paliko tralus kažkur Lenkijos platybėse, nukrautus mašinomis... Savininkas apturėjo nuostolio normaliai, atsiprašė buvusių darbuotojų, pakėlė algas. Gal ir nukrypau nuo temos, bet vat tokia ta mūsų demokratija su laukiniu kapitalizmu.