http://www.lrytas.lt/?data=20120121&id= ... =99&view=2

Pakėlė nuotaiką bene visai dienai

Ot ir gavo atrakcijoną visam gyvenimui, žinos kaip čia važiuot Čia kaip iš to filmuko Achotniki za volki

Prisiminiau:

Kažkada seniai, mums betyrinėjant skalvių kapinynus Šilutės rajone, prisistatė tokie kaprizingi nusenę bei priedo dar suvaikėję vokiečiai, ieškantys šiame krašte savo šaknų. Vadino save senovės prūsų vardais, rytais eidavo ant netoliese buvusio piliakalnio garbinti kokių ten savo dievų, galiausiai priskreto prie mūsų, kad duotume jiems tyrinėti jų istoriją. Zirzė zirzė, pagaliau vadas neapsikentęs paskyrė jiems paprasto dirvono šmotą. Nukvakusi maždaug 70-metė vokietka su dviem Pepės Ilgakojinės kaselėm atkapstė smėliuke aiškiai juoduojančias giluminio plūgo vagų žymes. Atbėgo rėkdama, kad rado senovės prūsų karalių rūmų liekanas. Mėginom paaiškinti, bet viskas buvo veltui ...

Panašiai ir tie britai. Turbūt sakė jiems vietiniai, kad nėr paprasta tuos vilkus pamatyt, net užsispyrė, nebegirdėdami jokių kontargumentų, ir zirzė, kol prisiprašė. Nuoširdžiai nenorėčiau tokių svečių

Skamba kaip geras anekdotas, atmiežtas ironija

Gi sakau, kad pasaulis kraustosi iš proto, o kiekvienas dar ir individualiai. Gerai, kad esam nedraugiški kitataučiams, o tai privistų visokių tokių ką jau kalbėt apie miestus, o čia dargi giriose...

Pritariu. Ko gero, teisinga buvo G.Beresnevičiaus įžvalga, jog paskutiniai Europoje priėmėme krikščionybę, paskutiniai priimsim ir islamą

Nors ir sena tema...



Mano nuomone nors lietuviai ir dedasi krikščionimis, bet giliai viduje vis dar rusena pagonybė.

_________________

Tai nėr nė kalbos, tik neprisipažįsta žaltukai . O juk tų nekrikščioniškų reliktų apstu, nors vežimu vežk. Pas mus Žemaitijoje per Velykas būgnus muša ir tarškynę suka; vienam Mažeikių rajono bažnytkaimyje vis dar išlikusi Velyknakčio budėjimo tradicija, kuomet su ganėtinai jumoristiniu ir ironišku atspalviu žydai mėgina išvogt iš bažnyčios Kristaus grabą, o keturios kareivių komandos jį saugo (ta apysmagė interpretacija tikrai ne iš šių laikų, nes Katalikų bažnyčia mūsuose niekada nepasižymėjo sveiku savikritikos jausmu ). Dar galima paminėti dar visai neseniai Užnemunėje tarp Kalėdų ir Trijų Karalių šokdintą Šyvį (dabar berods vieninteliai gražiškiečiai tai bedaro), o ką jau kalbėti apie mums visiems puikiai žinomas Užgavėnes . O jeigu dar pradėti lįsti į visokiais kalbines figūras, tai visam gyvenimui galima apsikasti visais tais perkūnėliais, rupūžiokais, žaliom rūtom bei visa kita pirmaprade verbaline flora ir fauna....

Oho! Neteko girdėti apie tokią tradiciją. Labai smagu sakyčiau. Bet, ko gero, jau ir ties senieji papročiai baigia išblėsti, naujasis laikmetis su savo technologijomis bei globalizacija baigia viską praryti. Naujoji karta mieliau švenčia Helloween'us nors tai visiškai svetima mūsų kultūrai. Prieš keletą žiemų visai netyčia pabuvojau labai keistoje vietoje. Vietinis "gidas" pavadino "Ožnugario romuva". Ten tikra pagonybės oazė.

Apytikslė vieta


O čia keletas foto

_________________

Štai, dirstelk iš arčiau į Pievėnų Velyknaktį: http://www.youtube.com/watch?v=zF4fNiRs6RQ. Tarpukariu dažnam šiaurinės Žemaitijos bažnytkaimyje tokie monai vykdavo, dabar tik Pievėnuose be jokių nutrūkimų išlikę. Mano babytės pusbrolis prieš kažkiek metų pasiuvo dabar naudojamus žydų kostiumus.

Tų vadinamųjų romuvų ar alkų išties nemažai, kai kuriuos iš jų vietiniai entuziastai mėgina savaip įprasminti ir iliustruoti (kaip ir šituo Ožnugario atveju). Deja, bėda tame, jog neretai tiems žmonėms stinga elementarių šios srities žinių, tad tenka susidurti ir su tokiais atvejais, kai iš sovietmečiu numelioruotų kaimų pamatų akmenų sustumdytos laukų ar miškų pakraščiuose krūsnys imamos garbinti kaip senovės pagonių kulto vietos....

Tikrai daug įdomybių yra pas mus Lietuvoje. Trūksta tik laiko, na dar ir lėšų, kad viską apkeliauti ir apžiūrėti. Bet reiktų pirmiausia savo kraštą ištyrinėto o paskui veržtis už "kordono"...

_________________